Sausio 16 dieną užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius susitiko su naujuoju Azerbaidžano Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Tamerlanu Garayevu.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiandien, sausio 15 dieną per teroristinį išpuolį Kenijos sostinės Nairobio viešbučių ir biurų komplekse Lietuvos piliečiai nenukentėjo. Pranešama, kad Nairobio viešbučių ir biurų komplekse nugriaudėjo sprogimai, girdimi šūviai. Išpuolio metu žuvo keli žmonės. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė kaimyniniame Somalyje veikianti teroristinė grupuotė „Al Shabaab“.

Sausio 12 dieną, Lietuvoje minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, Lietuvos atstovybių užsienyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ aktyviai dalyvavo užsienio lietuviai.

Sausio 9 dieną Varšuvoje Lietuvos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Eduardas Borisovas įteikė skiriamuosius raštus Lenkijos Prezidentui Andžejui Dudai.

Sausio 9 dieną užsienio reikalų viceministras Neris Germanas susitiko su naujuoju Turkijos ambasadoriumi Lietuvai Gökhanu Turanu.

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius sausio 8 dieną Briuselyje dalyvaus ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame naujoji ES Tarybos pirmininkė Rumunija pristatys pirmininkavimo prioritetus bei informuos Tarybą dėl 2021–2027 metų daugiamečio ES biudžeto derybų. Susitikime taip pat vyks ministrų diskusija dėl koordinuoto ES atsako į dezinformaciją.

Sausio 4 dieną Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas susitiko su Japonijos ambasadoriumi Lietuvai Shiro Yamasaki, kuris pristatė naujų projektų galimybes plėtojant bendradarbiavimą energetikos, transporto ir gyvybės mokslų srityse.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka du kartus lankėsi Kremliuje. Skelbta, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis derėjosi dėl Sąjunginės valstybės sutarties įgyvendinimo ir brangstančios naftos. Dėl naujo naftos ir jos produktų apmokestinimo Baltarusija teigia kasmet patirsianti milijardinių nuostolių ir reikalauja juos kompensuoti, o Rusija nebenori neatlygintinai subsidijuoti A. Lukašenkos režimo ir tikisi ko nors mainais.

Ar gali būti, kad mainais reikalaujama atsisakyti dar daugiau suvereniteto? Apie tai laidoje „Dienos tema“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

– 1999 metais Rusijos ir Baltarusijos pasirašyta sutartis numato daug bendrų dalykų – valiutą, mokesčius, transporto sistemas. Ši sutartis iki šiol nebuvo iki galo įgyvendinama, bet pastaruoju metu vėl prabilta apie tai, kad galbūt reikėtų ją prisiminti. Kai kurie politologai teigia, kad, pradėjus šią sutartį įgyvendinti, Baltarusijos suverenitetas dar labiau sumažėtų. Kaip Jūs vertinate tokias prognozes? Ar šis A. Lukašenkos vizitas galėjo vesti ta kryptimi?

L. Linkevičius: Prognozės daugiau astrologams gal būtų, o pagal situaciją tai reikėtų vertinti, kaip faktiškai yra. Žinoma, de jure 20 metų ta sąjunginė valstybė egzistuoja, tik nėra dar kol kas bendros valiutos, tačiau mes puikiai žinome, kaip yra integruota ta valstybė į Rusiją kitomis prasmėmis – saugumo, gynybos, žvalgybos, strateginių projektų.

Gruodžio 27 dieną Kijeve vyko nevyriausybinės užsienio politikos tarybos „Ukrainska Prizma“ surengto tyrimo apie 2018 metų Ukrainos užsienio politikos rezultatus pristatymas ir diskusija.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, gruodžio 22 dienos vakare po ugnikalnio Anak Krakatau įsiveržimo Indonezijoje kilusio cunamio, Lietuvos piliečiai nenukentėjo. Pranešama, kad kilęs cunamis, nusiaubęs aplink Sundos sąsiaurį išsidėsčiusių salų pakrantes, pasiglemžė mažiausiai 168 gyvybes, dar šimtai žmonių buvo sužeisti.