EBPO

Sukurta 2014.01.28 / Atnaujinta 2017.06.05 10:12

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. OEEC – Organisation for European Economic Co-operation), vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje.

EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje. Šiuo metu EBPO priklauso 35 valstybės. Nuo 2013 m. dėl narystės organizacijoje derasi Kolumbija. Lietuva stojimo procesą pradėjo 2015 m. kartu su Kosta Rika.

EBPO svarstomų klausimų spektras yra platus – makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, inovacijos. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos vertina EBPO ruošiamas tyrimais ir analizėmis pagrįstas studijas, apžvelgiančias konkrečių valstybių vykdomą politiką įvairiose srityse. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių. EBPO leidinių galima rasti ir Lietuvos technikos bibliotekoje.

Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimas

1996 m. Lietuva, Latvija ir Estija įteikė EBPO bendrą prašymą tapti šios organizacijos narėmis.

Lietuvos Vyriausybės programose siekis tapti EBPO nare buvo įtvirtintas nuo 2000 m. Oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare įteiktas EBPO Generaliniam sekretoriui 2002 m. rugsėjo mėnesį.

2012 m. spalio mėnesį Lietuva atnaujino prašymą dėl narystės organizacijoje.

2013 m. gegužės mėnesį buvo priimta EBPO Ministrų tarybos rezoliucija dėl globalios plėtros, kurioje minima galimybė 2015 m. pakviesti Lietuvą pradėti derybas dėl stojimo į organizaciją ir numatoma intensyvinti Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimą. 2013 m. rugsėjo mėnesį patvirtintas bendras EBPO ir Lietuvos bendradarbiavimo veiksmų planas 2014–2015 m., o 2015 m. balandžio 9 d. posėdyje EBPO Taryba vienbalsiai nusprendė pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą. Oficialiai sprendimą patvirtino EBPO Ministrų taryba 2015 m. birželio 4 d. susitikime. 2015 m. liepos 8 d. EBPO Taryba priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos veiksmų planą, kitaip vadinamą Stojimo veiksmų planu, kuriame aprašytos Lietuvos stojimo į EBPO sąlygos ir procesai.

2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino pradinių Lietuvos stojimo pozicijų visų EBPO teisės aktų atžvilgiu sąvadą – Pradinį memorandumą. Šiuo pagrindu prasidėjo techninis stojimo etapas, kurio metu 21 EBPO komitetas turės išnagrinėti Lietuvos atitikimą EBPO teisės aktams (virš 200) ir standartams bei pritarti Lietuvos narystei Organizacijoje.

2016 gruodžio 13 d. naujai paskirtos Lietuvos Vyriausybės Ministras pirmininkas S. Skvernelis nusiuntė EBPO Generaliniam sekretoriui laišką, patvirtinantį Lietuvos politinius siekius tapti Organizacijos nare. Atsakydamas į šį laišką EBPO generalinis sekretorius Angel Gurria pažymėjo, kad EBPO yra patenkinta artimu bendradarbiavimu su Lietuva jai siekiant narystės.

Lietuvos atitikimas EBPO standartams yra vertinamas 21 EBPO komitete. Komitetai, kurie pagal Stojimo veiksmų planą atlieka detalias peržiūras, apima įvairias ūkio sritis, tarp jų – investicijos, kova su korupcija, bendrovių valdymas, finansinės rinkos, draudimas, konkurencija, mokesčiai, aplinka, chemikalai, viešasis valdymas, reguliavimo politika, statistika, ekonomika, švietimas, darbas ir socialiniai reikalai, sveikatos apsauga, prekyba, eksporto kreditai, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, skaitmeninė ekonomika, vartotojų politika. Visiems EBPO komitetams pritarus Lietuvos narystei galutinis sprendimas bus priimtas EBPO Taryboje.

Reformos, kurios būtinos įgyvendinti pagal EBPO rekomendacijas, apima veiksmus dėl valstybės valdomų įmonių, žemės nuosavybės, atvirumo investicijoms ir nacionalinio saugumo suderinamumo, paslaugų rinkos atvėrimo srityse bei itin svarbų progresą dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose. Narystės EBPO procesas yra svarbių reformų katalizatorius ir efektyvi parama nacionalinei politinei darbotvarkei.

Pirmas pritarimas dėl narystės komitete gautas 2016 m. balandžio 22 d. EBPO Prekybos komitete. Per 2017 metus tikimasi užbaigti Lietuvos vertinimo procesą 19-oje komitetų.                   

2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo. Konvencija Lietuvai įsigalios 2017 m. liepos 16 d.

Užbaigus technines peržiūras Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Galutinę poziciją (angl. Final Statement), kuri taps stojimo sutarties neatskiriama dalimi. Tuomet EBPO Taryba pakvies Lietuvą prisijungti prie EBPO Konvencijos ir bus pasirašyta tarpusavio sutartis.

Lietuvos narystės EBPO nauda

EBPO – tai forumas, kuriame sėkmingos bendramintės valstybės diskutuoja ir dalijasi gerąja patirtimi. Bendradarbiavimas EBPO prisideda prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, tvaraus augimo, galimybių ir visų piliečių gerovės vystymo. EBPO kaupia patirtį ir atlieka išsamius įvairių sričių tyrimus, kurie yra vertinami ir laikomi autoritetingais visame pasaulyje. Remdamiesi šiais tyrimais, EBPO ekspertai kuria novatoriškas įvairių sričių politikos tobulinimo koncepcijas. Organizacija savo veikloje remiasi aukščiausių standartų taikymo ir maksimalaus skaidrumo principais, skirdama daug dėmesio įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui.

Narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant tarptautines taisykles įvairiose politikos srityse, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai. Narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei instrumentas priimti šiuolaikinės aplinkos iššūkius. Lietuvos narystė EBPO turės teigiamą įtaką investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui ir tvariam augimui užtikrinti.  Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir taikyti gerąją EBPO šalių narių patirtį, gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.

 

Naujienlaiškio prenumerata