Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

L. Linkevičius: neturėtume puoselėti iliuzijų dėl Baltarusijos dvejonių tarp Rytų ir Vakarų, lrt.lt, 2019 m. sausio 3 d.

Sukurta 2019.01.03 / Atnaujinta 2019.01.04 11:05

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka du kartus lankėsi Kremliuje. Skelbta, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis derėjosi dėl Sąjunginės valstybės sutarties įgyvendinimo ir brangstančios naftos. Dėl naujo naftos ir jos produktų apmokestinimo Baltarusija teigia kasmet patirsianti milijardinių nuostolių ir reikalauja juos kompensuoti, o Rusija nebenori neatlygintinai subsidijuoti A. Lukašenkos režimo ir tikisi ko nors mainais.

Ar gali būti, kad mainais reikalaujama atsisakyti dar daugiau suvereniteto? Apie tai laidoje „Dienos tema“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

– 1999 metais Rusijos ir Baltarusijos pasirašyta sutartis numato daug bendrų dalykų – valiutą, mokesčius, transporto sistemas. Ši sutartis iki šiol nebuvo iki galo įgyvendinama, bet pastaruoju metu vėl prabilta apie tai, kad galbūt reikėtų ją prisiminti. Kai kurie politologai teigia, kad, pradėjus šią sutartį įgyvendinti, Baltarusijos suverenitetas dar labiau sumažėtų. Kaip Jūs vertinate tokias prognozes? Ar šis A. Lukašenkos vizitas galėjo vesti ta kryptimi?

L. Linkevičius: Prognozės daugiau astrologams gal būtų, o pagal situaciją tai reikėtų vertinti, kaip faktiškai yra. Žinoma, de jure 20 metų ta sąjunginė valstybė egzistuoja, tik nėra dar kol kas bendros valiutos, tačiau mes puikiai žinome, kaip yra integruota ta valstybė į Rusiją kitomis prasmėmis – saugumo, gynybos, žvalgybos, strateginių projektų.

Ir mūsų skaudulys Astravas gali būti pavyzdys, nes tai yra Rusijos pinigai, Rusijos technologijos ir Rusijos geopolitiniai tikslai Baltarusijos teritorijoje. Kažkada interviu sakiau, jog mes suinteresuoti, kad tie suvereniteto likučiai, kurie dar yra, kuo ilgiau išliktų. Aišku, tai įžeidu galbūt, galbūt reikėtų kitaip formuluoti, bet iš tiesų mes matome, kad ta šalis faktiškai yra kaip ir subordinuota. Tai kiek ir kokiais etapais tas vyks, matyt, vyks taip ir tiek, kiek tai naudinga Rusijai. Bet nemanau, kad tie esminiai momentai, apie kuriuos čia tik užsiminiau – saugumas, energetinė strategija, kiti dalykai iš esmės keisis. Mes neturėtume puoselėti iliuzijų.

Beje, tai ir vienas iš tikslų, ką turime paaiškinti mūsų sąjungininkams Vakaruose, nes kai kas gal kiek naivokai tą situaciją vertina. Ta prasme, kad jie nelabai mato, jog ta valstybė tiek integruota, kad jau vargu, ar kažką labai galėtų savarankiškai spręsti. Kažkokie taktiniai ėjimai, matyt, išliks – tai tarsi balansavimas, tiksliau, sėdėjimas ant tvoros ir žiūrėjimas ir į vieną, ir į kitą pusę. 

– Ar norite pasakyti, kad sąjungininkai tiki A. Lukašenkos laviravimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos žaidimu?

L. Linkevičius: Tas žaidimas vyksta, bet mes turime matyti faktinę situaciją ir vertinti realybę. Na, kad ir saugumo dinamika. Neseniai vyko pratybos „Zapad“, ir matėme, kaip į Baltarusiją jos buvo integruotos, –buvo žymiai daugiau poligonų įtraukta negu Kaliningrado srityje.

Čia tik vienas iš pavyzdžių, galima ir daugiau jų paminėti, bet, manau, privalome realiai įvertinti faktą, jog turime išorinę ES sieną ne tiktai su Kaliningradu, bet ir 650 kilometrus su Baltarusija. Susumavus turime gana ilgą išorinę ES sieną su Rytų kaimyne, kuri nėra labai draugiškai nusiteikusi.

Naujienlaiškio prenumerata