Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuva Žmogaus teisių taryboje kvietė šalis atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris poveikį valstybių ekonomikai

Sukurta 2017.06.13 / Atnaujinta 2017.06.13 10:04
      Lietuva Žmogaus teisių taryboje kvietė šalis atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris poveikį valstybių ekonomikai
      Lietuva Žmogaus teisių taryboje kvietė šalis atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris poveikį valstybių ekonomikai

      Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas birželio 12 dieną Ženevoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 35-osios sesijos interaktyvaus dialogo su specialiąja pranešėja kovai su smurtu prieš moteris Dubravka Šimonovič metu perskaitė bendrą pareiškimą 54 valstybių vardu.

      Pareiškimu atkreipiamas dėmesys į smurto prieš moteris ir mergaites poveikį valstybių ekonomikai. Smurtas prieš moteris ir mergaites turi įtakos valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Žala siekia apie 2 procentus globalaus BVP. Europos Sąjungoje dėl smurto prieš moteris kasmet prarandama daugiau nei 225 mlrd. eurų. Šalys raginamos rinkti duomenis apie tokią ekonominę žalą siekiant juos panaudoti kaip įtikinėjimo įrankį ir parodyti vyriausybėms, kad investicija į kovą su smurtu prieš moteris perspektyvoje atsipirks.

      Pareiškimas tęsia pernykštę Lietuvos ir Čilės Prezidenčių iniciatyvą įvardinti smurto prieš moteris ekonominę kainą ir jų kvietimą imtis veiksmų sprendžiant šią problemą. Šiuo tikslu 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo surengtas valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų susitikimas.

      Lietuvos pareiškimas Žmogaus teisių taryboje perskaitytas Airijos, Albanijos, Andoros, Australijos, Austrijos, Belgijos, Bolivijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Čekijos, Čilės, Danijos, Estijos, Fidžio, Ganos, Graikijos, Gruzijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Juodkalnijos, Kanados, Kipro, Kosta Rikos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Мaltos, Moldovos, Monako, Mongolijos, Nyderlandų, Norvegijos, Paragvajaus, Pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos bei savo vardu.

      Susijusios naujienos Visos naujienos »

      „Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi nuo trijų okupacijų, Lietuva atmena ir gerbia visas nacizmo ir komunizmo totalitarinių režimų aukas. Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė Lietuvai dar beveik pusę amžiaus trukusią Sovietų okupaciją, Lietuvos gyventojai tapo Sovietų valdžios vykdomų nusikaltimų žmogiškumui ir žmogaus teisių pažeidimų aukomis. Lietuvos laisvės kovų dalyviai, pokario laikotarpiu su ginklu rankose kovoję prieš okupacinę valdžią ir jos kolaborantus, yra verti didžiausios pagarbos ir visada išliks mūsų didvyriai“, – pabrėžė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vadovas, ambasadorius Andrius Krivas vasario 28 dieną vykusioje Žmogaus teisių tarybos 37-ojoje sesijoje, atsakydamas į Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo šįryt perskaitytą pareiškimą, kuriame Lietuva kaltinama „nacių parankinių pateisinimu“.

      Daugiašaliai santykiai » Kalbos, pareiškimai »

      Naujienlaiškio prenumerata