Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių atminimą

Sukurta 2018.05.18 / Atnaujinta 2018.05.18 09:11
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą
      Lietuvos ambasadorius pagerbė tarpukario Lietuvos ministrų ir kitų 1937-1953 metais represuotų ir sušaudytų lietuvių  atminimą

      Gegužės 17 dieną Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas Maskvos pakraštyje esančioje stalinistinių aukų atminimo vietoje „Komunarka“ vykusiame atminimo renginyje pagerbė šiame objekte palaidotas sovietinių represijų aukas.

      Ambasadorius, padėjęs gėlių prie aukoms skirto atminimo kryžiaus, pareiškė užuojautą susirinkusiems aukų artimiesiems bei išreiškė viltį, kad ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir valdžios atstovai skirs reikiamą dėmesį represijų aukų įamžinimui, jaunimo švietimui šia tema, nes tik tai suteikia viltį, kad panašūs nusikaltimai ateityje nepasikartos. 

      Ambasadorius Remigijus Motuzas taip pat pasidžiaugė, kad 2018 metų rugsėjį „Komunarkoje“  planuojamoje įrengti atminimo lentoje taip pat bus įamžintos represuotų ir šiame objekte amžiams atgulusių buvusių Lietuvos ministrų, žymių pareigūnų ir kitų lietuvių kilmės aukų pavardės. 

      Maskvos GUALGO muziejaus, nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ bei kitų renginyje dalyvavusių represijų aukų įamžinimu besirūpinančių organizacijų atstovai akcentavo, kad būtina toliau dėti pastangas išaiškinant visų represuotų ir nužudytų aukų tapatybes bei jų palaidojimo vietas.

      Pagal visuomeninės organizacijos „Memorialas“ sudarytą sąrašą, specialiajame NKVD objekte „Komunarka“ esančiose masinėse kapavietėse guli apie 150 iš Lietuvos kilusių represijų aukų, tarp jų ir žymūs tarpukario Lietuvos asmenys: ministrai K. Skučas, A. Tamošaitis, J. Čaplikas. Manoma, kad lietuvių kilmės aukų šioje amžino poilsio vietoje gali būti ir daugiau, nes iš maždaug 10 000 aukų, tik 6 000 tapatybės yra nustatytos. Turimais duomenimis „Komunarkoje“ palaidoti 63 tautybių atstovai.  

      Susijusios naujienos Visos naujienos »

      Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Smerkiame prieš Ukrainą vykdomą Rusijos Federacijos karinę agresiją, grubiai pažeidžiančią tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai įgyvendinsime prieš penkerius metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką.

      Kalbos, pareiškimai »
      IMG_2816.JPG

      Vasario 13 dieną valstybiniame A. Puškino muziejuje Maskvoje iškilmingai paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 101-osios metinės. Į Lietuvos ambasados Rusijoje surengtą minėjimą susirinko Rusijos valstybinių ir nevyriausybinių institucijų atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatai, kultūros, žiniasklaidos, visuomenės veikėjai, lietuvių bendruomenės nariai ir Lietuvos bičiuliai.

      Atstovybių naujienos »
      IMG_2115.JPG

      Vasario 7 dieną Lietuvos ir Azerbaidžano ambasados Maskvos Centrinių kino namų didžiojoje salėje susirinkusiai publikai pristatė šiuo metu Maskvoje kuriančio lietuvių teatro režisieriaus Rimo Tumino kūrybą.

      Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »

      Lietuva vertina žingsnius, kurių Jungtinės Valstijos ėmėsi, siekdamos išsaugoti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

      NATO ir tarptautinis saugumas »

      Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa apie užsienio politiką parodė, jog Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

      Naujienos »

      Sausio 14-16 dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais vyksta solidarumo vizito į Ukrainą. Šį vizitą inicijavo ir organizavo Lietuva, siekdama priminti tarptautinei bendruomenei Rusijos veiksmų Azovo jūroje poveikį Ukrainos Mariupolio ir Berdiansko regionams.

      Dvišaliai santykiai »

      Naujienlaiškio prenumerata