Temos Žymėti visasAtžymėti visus

ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Švedija ir Lietuva kartu remia Jungtinių Tautų vertybes

Sukurta 2017.10.24 / Atnaujinta 2017.10.24 15:51

Dažnai girdime vietovių pavadinimus, naujausioje pasaulio istorijoje siejamus su žiaurumais: Gernika, Babij Jaras, Šarpevilis, Treblinka, Hirošima, Halabja, Ruanda, Srebrenica ir, visai neseniai,  Alepas ir Jemenas. Kančias patyrusiųjų prisiminimai yra pernelyg skaudūs, šis sąrašas – pernelyg ilgas.

Po kiekvieno nusikaltimo žmogiškumui mes sakome „daugiau niekada“. Deja, vis daugiau pavadinimų įtraukiama į šį sąrašą. Daugybė konfliktų prasidėjo ne todėl, kad nepastebėjome jų užuomazgų. Izoliacijos, marginalizacijos, žmogaus teisių pažeidimų ir politinės, socialinės bei ekonominės nelygybės ženklų sunku nepastebėti. Konfliktai kilo, nes nesugebėjome laiku reaguoti į šiuos ženklus. Tenka pripažinti, kad mūsų pasirinkimai įtakoja konfliktus ir smurtą. Šiandien, Jungtinių Tautų dieną, mes kviečiame kiekvieną prisidėti prie to, kad šiame sąraše nebūtų naujų įrašų.

Šią žinią skelbiame tuo metu, kai smurto ir konfliktų pasaulyje vis daugėja. Nauja Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų ataskaita[1] rodo, kad šiemet smurtas palietė daugiau valstybių nei bet kuriais kitais metais per paskutinį trisdešimtmetį. Nuo 2010-ųjų smurtinių konfliktų skaičius patrigubėjo, o konfliktų paliestų žmonių skaičius išaugo drastiškai. Šios tendencijos pasekmės siaubingos – šimtai tūkstančių aukų ir 65 milijonai pabėgėlių, iš kurių dauguma priversti bėgti būtent dėl kruvinų konfliktų. Iki 2030-ujų daugiau nei pusė pasaulio skurstančiųjų gali būti valstybėse, kuriose aukštas smurto lygis. Jei norime apsaugoti ateities kartas nuo smurto siaubo, karų ir konfliktų, turime veikti dabar.

Šiandien Švedijos ambasada kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Rytų Europos studijų centru rengia Jungtinių Tautų simuliaciją Vilniuje. Jos metu Lietuvos studentai mokysis tarptautinio bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo būdų ir to, kaip ginti Jungtinių Tautų vertybes.

Tikime, kad, siekiant užkirsti kelią žiaurumui ateityje, Jungtinių Tautų dėmesys turi būti nukreiptas į  šias sritis:

Pirmiausia, giluminės konfliktų ir smurto priežastys yra sudėtingos ir jų yra daugybė. Todėl siekiant tvarios taikos ir vystymosi visa Jungtinių Tautų sistema turi būti labiau integruota. Ši integracija  apima ir sąsajų tarp taikos, saugumo ir vystymosi, taip pat klimato kaitos, migracijos ir nelygybės suvokimą. Taip pat turėtume pripažinti moterų ir jaunų žmonių vaidmenį taikai išlaikyti.

Antra,  perspėjimus turi sekti prevenciniai veiksmai, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Rizikų įvertinimas, smurtinių konfliktų prevencija ir taikos stiprinimas turi būti sustiprinti visame Jungtinių Tautų darbe. Privalome aiškiau identifikuoti ir reaguoti į gilumines konfliktų priežastis bei grėsmes taikai ankstyvose jų fazėse bei sustiprinti atskirų valstybių pajėgumą įveikti ateities iššūkius.

Trečia ir svarbiausia – taiką gali pasiekti tik konflikte dalyvaujančios šalys. Kaip tarptautinė bendruomenė, turime dėti visas pastangas kurdami taikias visuomenes. Kai konflikte dalyvaujančios šalys žengia taikos keliu, jos negali eiti vienos. Tai svarbu kiekvienoje konflikto ciklo stadijoje. Regioninis bendradarbiavimas atlieka labai svarbų vaidmenį.

Jungtinės Tautos buvo sukurtos „palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“ ir turėtų visais būdais ir kasdien įgyvendinti šį įpareigojimą.

Vis dėlto, nepaisant kylančių konfliktų ir išaugusio smurto visame pasaulyje, daugelio žmonių gyvenimas gerėja. Per mūsų gyvenimą milijonai žmonių išsivadavo iš skurdo. Dabar galime išgydyti daugiau ligų nei bet kada iki šiol. Vis daugiau vaikų pasaulyje lanko mokyklą. Negalime pamiršti šių dalykų. Neturime ir negalime leisti kylantiems konfliktams ir smurtui užgožti didžiulių laimėjimų, kuriuos pasiekėme. Būtent todėl konfliktų rizikų suvokimas turi atsispindėti visuose Jungtinių Tautų darbuose.

Užkirsdami kelią konfliktams mes ne tik išvengiame didžiulių kančių, kurias į valstybes, visuomenes ir šeimas atneša karas, bet ir išsaugojame vystymosi pasiekimus, taupome išteklius ir kuriame pagrindą taikioms, teisingoms ir įtraukiančioms visuomenėms, kurioms įsipareigojome Tvaraus vystymosi darbotvarkėje 2030. Mėginimai iš anksto sustabdyti nelaimes visuomet atsiperka. Nieko nedarymas kainuoja per daug.

Taigi užtikrinkime, kad naujos vietovės nebūtų įtraukti į baisiausių naujausiųjų laikų žiaurumų sąrašą. Kiekvienas naujas įrašas yra nesėkmė. Ateities kartos vertins mus pagal tai, kaip įveiksime šį iššūkį.

Maria Christina Lundqvist,
Švedijos ambasadorė Lietuvoje

Neris Germanas
Lietuvos užsienio reikalų viceministras

 

[1] Pathways for Peace: Inclusive Approaches to Preventing Violent Conflict, launched on 21 September 2017

Susijusios naujienos Visos naujienos »

Lietuvos diplomatai dalyvavo rugsėjo 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos paraštėse vykusiuose aukšto lygio renginiuose, skirtuose padėčiai Sirijoje aptarti.

JT Saugumo Taryba » Daugiašaliai santykiai »

Rugsėjo 18 – 20 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės delegacijoje dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos bendrųjų debatų savaitės renginiuose Niujorke.

Daugiašaliai santykiai »

Naujienlaiškio prenumerata