Artimiausi renginiai
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis susitiks su ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Arūnu Jievaltu
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis dalyvaus Estijos Respublikos prezidentės Kersti Kaljulaid pasitikimo ceremonijoje Vilniaus oro uoste
- 2021-03-02 Ministras G. Landsbergis dalyvaus diskusijoje-seminare su Estijos Respublikos prezidente Kersti Kaljulaid
- 2021-03-03 Ministras G. Landsbergis dalyvaus Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje
- 2021-03-03 Ministras G. Landsbergis su Estijos Respublikos prezidente Kersti Kaljulaid dalyvaus gėlių padėjimo ceremonijoje Antakalnio kapinėse
Vilniuje aptarta Rytų partnerystės ateitis
Lapkričio 14 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vyko Rytų partnerystei skirtos tarptautinės „Vilniaus konsultacijos“, kurių tikslas – aptarti struktūruotų konsultacijų dėl Rytų Partnerystės ateities rezultatus ir suderinti šalių lūkesčius būsimai darbotvarkei.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad Rytų partnerystė yra viena sėkmingiausių Europos Sąjungos politikų rytinių kaimynių atžvilgiu ir ji turi būti tęsiama.
„Pirmųjų dešimties metų įgyvendinimo rezultatai įkvepiantys – asociacijos susitarimai su Ukraina, Sakartvelu ir Moldova, partnerystės susitarimas su Armėnija, 3 beviziai režimai su asocijuotais partneriais bei palengvinti vizų režimai su Armėnija ir Azerbaidžanu, o taip pat sparčiai auganti tarpusavio prekyba ir žmonių kontaktai“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak užsienio reikalų ministro, neabejotinas Rytų partnerystės politikos indėlis įgyvendinant reformas, stiprinant demokratines vertybes, procesus ir institucijas atneša daugiau stabilumo visam regionui ir pirmiausiai daugiau gerovės žmonėms.
Ministras akcentavo, kad minėdami pasiekimus negalime užmiršti iššūkių, su kuriais nuolat susiduria mūsų partneriai. „Galima teigti, kad už europietiškų vertybių pasirinkimą šios šalys yra baudžiamos kitų kaimynų. Todėl turime dvigubinti savo pastangas padėti šioms šalims“, – sakė L. Linkevičius.
Lietuvos interesas – kuo ambicingesni Rytų partnerystės politikos tikslai po 2020 metų, sukursiantys partneriams, o ypač asocijuotiems, motyvacines paskatas tęsti reformas bei gilinti politinę ir ekonominę integraciją su Europos Sąjunga, kas galiausiai padės joms tapti integralia ES vidaus rinkos dalimi.
Nuotraukų galerija: https://www.flickr.com/photos/mfa_lithuania/albums/72157711776392378
Sausio 6 dieną trylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrai kreipėsi į už sveikatos apsaugą bei bendradarbiavimą su ES partnerėmis atsakingus ES komisarus ir paragino Europos Komisiją (EK) sukurti paramos mechanizmą, kurio dėka Rytų partnerystės šalys galėtų greičiau įsigyti vakcinos nuo COVID-19.

Lapkričio 26 dieną Lietuvos ambasada Graikijoje kartu su Graikijos užsienio ir europinės politikos fondu ELIAMEP bei Lenkijos, Švedijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos ambasadomis surengė vaizdo konferenciją „ES Rytų Partnerystė: ko tikėtis po 2021 metų viršūnių susitikimo?“.
Birželio 18 dieną ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Pokalbio metu aptartas dvišalis bendradarbiavimas, reformų procesas Ukrainoje, Rytų partnerystės politika.
Birželio 11 dieną ministras Linas Linkevičius dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje aptarė Rytų partnerystės politikos pasiekimus ir iššūkius.
Birželio 11 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrais vaizdo konferencijoje aptars Rytų partnerystės politikos klausimus.
Birželio 9 dieną įvyko užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pokalbis telefonu su Sakartvelo (Gruzijos) kolega Davidu Zalkalianiu. Ministrai aptarė pasirengimą birželį vyksiantiems renginiams – Europos Sąjungos (ES) ir Rytų Partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų bei lyderių vaizdo konferencijoms, taip pat pasidalijo informacija apie kovą su COVID-19 pandemija, aptarė kitas aktualijas.