linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

„Brexit“ naujienos

Sukurta 2018.01.17 / Atnaujinta 2018.12.21 11:46

Bendra informacija apie Brexit derybas

2016 m. birželio 23 d. referendume dauguma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – JK) rinkėjų balsavo už JK išstojimą iš Europos Sąjungos (toliau – ES). 2017 m. kovo 29 d. JK, vadovaudamasi ES sutarties 50 straipsnio nuostatomis, pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES. JK narystė ES pasibaigs 2019 m. kovo 29 d. Nuo 2017 m. gegužės vyko ES ir JK išstojimo derybos, kurias likusių ES 27 valstybių narių vardu vedė Europos Komisija (toliau – EK). Derybos buvo baigtos 2018 m. lapkričio 14 d., ES ir JK vyriausiesiems  derybininkams pasiekus susitarimą dėl derybinio paketo, kuris apima JK Išstojimo iš ES sutarties projektą ir Politinės deklaracijos dėl ateities santykių metmenis. Šiam suderėtam paketui 2018 m. lapkričio 14 d. pritarė JK Vyriausybė. Metmenų pagrindu, įtraukiant valstybes nares ir lygiagrečiai derinant su JK buvo parengta Politinė deklaracija dėl ES ir JK ateities santykių pagrindų. Lapkričio 25 d. neeilinė Europos Vadovų Taryba (50 str.) pritarė Išstojimo sutarties projektui, patvirtino Politinę deklaraciją dėl ateities santykių. Kad teisiškai įsigaliotų, JK Išstojimo iš ES sutarčiai dar turės pritarti JK parlamentas bei Europos Parlamentas, taip pat ES Taryba turės priimti sprendimus dėl šios sutarties sudarymo ir pasirašymo.  Jeigu Išstojimo sutartis įsigalios, 2019 m. kovo 30 d. prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 gruodžio 31 d. (jis leistų nukelti JK išstojimo iš ES pasekmes iki minėtos datos). Kol nepasibaigęs JK išstojimo iš ES procesas, JK galioja visos narystės ES teisės ir pareigos.

Brexit kalendorius

• 2019 m. pradžia – JK parlamento balsavimas dėl Išstojimo sutarties ir Politinės deklaracijos dėl ES ir JK ateities santykių pagrindų (meaningful vote);

• 2019 m. pradžia   - ES Tarybos (BRT) sprendimai dėl Išstojimo sutarties pasirašymo ir sudarymo;

• 2019 m. pradžia - EP balsavimas dėl JK Išstojimo sutarties;

• 2019 m. kovo 29 d. - JK išstojimo iš ES data;

• 2020 m. gruodžio 31 d. - pereinamojo laikotarpio pabaiga.

EK komunikatai dėl pasirengimo JK išstojimui iš ES 2019 m. kovo 30 d.

2018 m. liepos 19 d. paskelbtas komunikatas, kuriame EK pateikė pasirengimo Brexit pasekmėms apibendrinimą. „Pasirengimas JK išstojimui iš ES, nesvarbu, pagal kokį scenarijų jis vyktų, yra kiekvieno reikalas. Išstojimas pakeis santykius ir turės didelį poveikį 27 ES valstybių narių piliečiams ir įmonėms, dalies to poveikio negalima kompensuoti. Todėl svarbu laiku imtis reikiamų veiksmų ir kiekvienas – piliečiai, įmonės, valstybės narės ir ES institucijos – turėtų imtis būtinųjų priemonių, kad būtų pasirengęs neigiamam išstojimo poveikiui ir jį sumažintų,“ – teigiama EK komunikate. Su EK komunikatu galima susipažinti čia.

2018 m. lapkričio 13 d. paskelbtas antrasis EK komunikatas dėl pasirengimo JK išstojimui iš ES. Šiame komunikate pateiktas Komisijos siūlomas Brexit parengties veiksmų planas No-deal atvejui (Contingency Action Plan). Nesusitarimo scenarijaus (No-deal) atveju COM išskiria 7 prioritetines sritis, kur reikės skubių (contingency) priemonių: piliečiai, finansinės paslaugos, oro ir kelių transportas, muitinė, fito-sanitariniai reikalavimai, asmens duomenų perdavimas, klimato kaitos politika. EK skubios (contingency) priemonės – tai skubios vienašalės, ribotos laike ES priemonės (leidimai, pripažinimai ir pan.), tikintis abipusiškumo iš JK, tačiau nekalbama apie atskirų sričių susitarimų sudarymą. Pvz. dėl oro transporto – EK nurodo, kad pasiūlys priemones, kurios leis JK oro vežėjams vykdyti reisus tarp JK ir ES; dėl kelių transporto – EK jokių sprendimų nesiūlo, tik konstatuoja, kad No-deal atveju reikės naudotis ECMT (Europos transporto ministrų konferencijos) tarptautinio krovinių vežimo leidimais. Su EK komunikatu galima susipažinti čia. EK komunikato priedai.

2018 m. gruodžio 19 d. paskelbtas trečiasis Komisijos komunikatas dėl Brexit parengties veiksmų plano No-deal atvejui (Contingency Action Plan) įgyvendinimo: https://ec.europa.eu/info/publications/communication-19-december-2018-preparing-withdrawal-united-kingdom-european-union-30-march-2019-implementing-commissions-contingency-action-plan_en.  Nors bendras tikslas yra Išstojimo sutarties ratifikavimas, siekiant tvarkingo JK išstojimo iš ES, bet dėl išliekančio didelio neaiškumo, susijusio su Išstojimo sutarties ratifikavimu JK parlamente, pasirengimas No-deal yra būtinas, todėl Komisija pateikia siūlymus dėl konkrečių priemonių. Šių priemonių tikslas – sušvelninti galimas rimtas Brexit be susitarimo pasekmes. Siūlomos priemonės – tai vienašalės ES lygio priemonės. Nors numatyta abipusiškumo iš JK pusės sąlyga, bet derybos su JK dėl jų nevyksta. Visos priemonės yra trumpalaikės (nuo 9 iki 24 mėn. trukmės), gali būti bet kada atšauktos. Komisijos Koledžas patvirtino 14 priemonių: 5 pasiūlymai dėl reglamentų, 8 deleguoti/įgyvendinimo aktai ir 1 Komisijos sprendimas. Jos yra susijusios su antrajame parengties komunikate įvardintomis prioritetinėmis sritimis: piliečių teisės, finansinės paslaugos, transportas, muitai ir prekių eksportas, klimato kaitos politika. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skubiai priimti pateiktus pasiūlymus. Valstybės narės taip pat turėtų paspartinti savo darbą, kad pasirengtų visiems galimiems JK išstojimo iš ES scenarijams.

Informaciniai pranešimai apie JK išstojimo iš ES teisines ir praktines pasekmes atskirose srityse

EK ir ES agentūros parengė paaiškinimus, kokios procedūros bus taikomos nuo 2019 m. kovo 30 d., jei nesudarius Išstojimo sutarties pereinamasis laikotarpis neprasidėtų. Paaiškinimai parengti dėl įvairių sričių, juos galima rasti čia.

Kiti derybų dokumentai, naudinga informacija

Su derybų dokumentais, derybinių susitikimų darbotvarkėmis, ES derybininko kalbų tekstais galima susipažinti čia.

Išstojimo sutarties projektas

2018 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbtas ES ir JK vyriausiųjų derybininkų lygmenyje galutinai suderintas Išstojimo sutarties projektas.

Išstojimo sutarties projekto svarbiausi elementai

  • ES piliečiai: Išstojimo sutartis apims visus ES piliečius ir jų šeimos narius, teisėtai gyvenančius JK; jų turimos teisės (toliau gyventi, dirbti, studijuoti JK) bus apsaugotos remiantis ES teise visą jų gyvenimo laikotarpį. Išstojimo sutarties nuostatos dėl piliečių bus aiškinamos remiantis ES teise ir ESTT jurisprudencija. Sutarta, kad JK piliečiai ir ES 27 piliečiai, atvykstantys per pereinamąjį laikotarpį, turės tokias pat teises ir garantijas kaip ir tie, kurie atvyko iki „Brexit“ dienos. Asmenys galės tiesiogiai remtis Išstojimo sutarties nuostatomis JK teismuose. Dėl piliečių teisių 8 metus JK teismai galės kreiptis išaiškinimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT).
  • Finansinės nuostatos: JK laikysis savo finansinių įsipareigojimų pagal einamąją ES Daugiametę finansinę programą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t.y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jeigu pereinamasis laikotarpis būtų pratęsiamas, sprendimą dėl papildomo JK finansinio indėlio į ES biudžetą turės priimti Jungtinis komitetas. Jei nesutariama dėl JK kontribucijos, nepriimamas  sprendimas dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo. 
  • Pereinamasis laikotarpis - bus ribotas laike (nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 gruodžio 31 d.). Jo metu JK nebedalyvaus ES sprendimų priėmimo procese, tačiau išlaikys visus bendrosios rinkos, muitų sąjungos ir ES politikos privalumus, todėl turės laikytis visų ES taisyklių, tartum būtų valstybė narė. Numatoma pereinamojo laikotarpio vienkartinio pratęsimo galimybė vieneriems arba dvejiems metams (t.y. iki 2021 arba 2022 m. gruodžio 31 d.).
  • Ginčų sprendimas - steigiamas Jungtinis komitetas. Jei jis neišsprendžia ginčo, gali būti steigiamas arbitrų panelis. Jei panelis sutinka, kad tai ES teisės klausimas – referuojama į ESTT ir ginčas sprendžiamas pagal jo išaiškinimą. Jei arbitražo sprendimai neįgyvendinami, numatyta galimybė suspenduoti atitinkamas Išstojimo sutarties arba susitarimo dėl ateities santykių dalis.
  • ESTT jurisdikcija – JK turės taikyti galiojančią ES acquis iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; po to JK teismai turės atsižvelgti į ESTT sprendimus (shall have due regard). Toks modelis galioja EEE.
  • Administracinės procedūros - Naujos administracinės procedūros gali būti inicijuojamos 4 metus po pereinamojo laikotarpio pabaigos remiantis faktais, atsiradusiais iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
  • Geografinės nuorodos - JK per savo nacionalinę teisinę sistemą saugos visas ES geografines nuorodas iki naujos sutarties sudarymo.
  • Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos - Išstojimo sutarties protokolo dėl Šiaurės Airijos dalis yra reguliacinės atitikties apsaugos mechanizmas (vadinamasis backstop), kuris įsigaliotų: 1) jei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2020 m. gruodžio 31 d. dar nebūtų įsigaliojusi ES ir JK sutartis dėl būsimų santykių ir 2) nebūtų priimtas sprendimas pratęsti pereinamąjį laikotarpį (ES siūlo maksimalų pratęsimą iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Nutraukimas: bet kuri šalis gali inicijuoti backstop taikymo nutraukimą. Prašymą per 6 mėn. turi apsvarstyti Jungtinis komitetas, bet galutinis sprendimas nutraukti jo taikymą gali būti priimtas tik abiejų šalių sutarimu. Backstop mechanizmo turinys: Mechanizmo pagrindas – sudaroma vieninga muitų teritorija (single customs union) tarp ES ir visos JK. Muitų teritorija taikoma visoms prekėms, išskyrus žuvininkystės produktus. Prekyboje tarp JK ir ES netaikomi muito tarifai, kvotos. ES ir JK įsipareigoja taikyti vienodus muito tarifus iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, prekybos apsaugos priemones. JK neturi teisės vykdyti savarankiškos užsienio prekybos politikos. Numatyta prievolė JK nemažinti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos galiojusių aplinkosauginių, darbo, socialinės apsaugos standartų, tačiau ši pareiga neapima naujų ES standartų. Šiaurės Airijai numatytos specialios sąlygos dėl ES teisės aktų nuostatų taikymo. Ji prekių prasme lieka ES muitų sąjungoje ir vidaus rinkoje:
    • taikomos ES muitinės kodekso nuostatos;
    • prekėms taikomos ES PVM ir akcizo mokesčio surinkimo taisyklės;
    • ES prekių standartai;
    • veterinariniam tikrinimui atlikti būtinos taisyklės;
    • žemės ūkio produktams nustatytos taisyklės.

Iš JK į Šiaurės Airiją atvežamas prekes reikės patikrinti beveik taip pat, kaip tikrinamos iš trečiųjų šalių vežamos prekės. Tikrinimus atliks JK institucijos, bet ne pasienyje, o įmonių sandėliuose ir pan. ES įgalioti pareigūnai turės teisę tikrinti taisyklių taikymą.

Politinė deklaracija dėl ES ir JK ateities santykių pagrindų.

Informacija ES piliečiams

2017 m. gruodį ES ir JK derybose dėl JK išstojimo iš ES buvo pasiektas susitarimas dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisių apsaugos (atitinkamos nuostatos įtrauktos į Išstojimo sutarties projektą). JK narystė ES pasibaigs 2019 m. kovo 29 d. Šiuo metu JK gyvenantiems ES piliečiams (tame tarpe ir Lietuvos) nereikia nieko daryti, jų statusas nepasikeis, kol JK bus ES narė.

Remiantis JK Išstojimo iš ES sutarties projektu:

  • ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) nuolat ir teisėtai gyveno JK 5 metus, galės kreiptis dėl neterminuoto leidimo pasilikti, įgydami JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“);
  • ES piliečiai, kurie atvyks į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nebus teisėtai pragyvenę 5 metų, galės pateikti prašymą dėl  laikino leidimo gyventi („temporary status“) ir pasilikti JK tol, kol pasieks 5 metų ribą; tuomet jie galės pateikti prašymą dėl nuolatinio gyventojo statuso;
  • Šeimos nariai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. gyvens arba prisijungs prie ES piliečių JK, taip pat galės pateikti prašymą nuolatinio gyventojo statusui gauti, paprastai po 5 metų gyvenimo JK;
  • Artimiausi šeimos nariai (sutuoktiniai, partneriai, išlaikomi vaikai ir anūkai, išlaikomi tėvai ir seneliai) galės prisijungti prie ES piliečių ir po JK išstojimo, jeigu jų santykiai egzistavo 2020 m. gruodžio 31 d.
  • Prašymą dėl JK nuolatinio gyventojo statuso (“settled status“) suteikimo bus galima pateikti internetu. JK Vidaus reikalų ministerija (UK Home Office) tikisi, kad internetinė paraiškų sistema bus paleista 2018 m. pabaigoje.
  • Numatomas malonės periodas („grace period“) - tai laikotarpis, skirtas pateikti dokumentus JK nuolatinio gyventojo statusui (“settled status“) įgyti, - 6 mėn. po pereinamojo laikotarpio pabaigos asmenims, kurie tuo metu gyvena JK, ir 3 mėn. tiems, kurie prisijungs vėliau kaip šeimos nariai.
  • Jei paraiška bus atmesta, ES piliečiai turės galimybę teikti paraišką dar kartą. Tai, kad paraiška atmesta, neturės pasekmių jų galimybėms likti JK iki malonės periodo („grace period“)  pabaigos.
  • Svarbu: tie ES piliečiai, kurie jau turi neterminuotą leidimą gyventi JK, turės jį pasikeisti į naują JK nuolatinio gyventojo statusą (“settled status“) patvirtinantį dokumentą. Šis pakeitimas bus atliekamas nemokamai, prašymą reikės pateikti internetu.  
  • ES piliečiai, turintys nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi, galės ir toliau naudotis ES teise garantuojamomis ES piliečių teisėmis (pavyzdžiui, JK teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pensijomis, socialinėmis pašalpomis ir kt.)

JK išstojant be susitarimo:

2018 m. gruodžio 6 d. JK paskelbė dokumentą dėl ES piliečių teisių Nesusitarimo scenarijaus (No-deal) atveju. Su dokumentu galima susipažinti čia: (https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/762222/Policy_paper_on_citizens__rights_in_the_event_of_a_no_deal_Brexit.pdf).

  • Po 2019 m. kovo 29 d. ES piliečiai būtų laikomi trečios šalies piliečiais,  JK vienašališkai taikytų EU Settlement Scheme, pagal kurią ES piliečiai, gyvenantys JK galėtų įgyti naują JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“) (pagal JK imigracijos taisykles tokio instituto dabar nėra).
  • ES piliečiai turėtų iki 2020 metų pabaigos kreiptis dėl „settled“ statuso. Po šios datos būtų taikoma nauja JK imigracijos sistema ES piliečiams, kurie nesikreipė iki termino ar naujai atvykusiems. ES piliečiai iki „settled“ statuso gavimo naudotųsi ES piliečių pasais ar asmens tapatybės kortelėmis – nereikėtų vizų ar leidimų gyventi. Šiais dokumentais JK remtųsi, spręsdama dėl „settled“ statuso suteikimo, tačiau kilus abejonių JK galėtų remtis ir kitais dokumentais– sąskaitomis, nuomos dokumentais ir pan.
  • Teisė sugrįžti - ES pilietis, turintis „settled“ statusą, išsaugotų teisę grįžti į JK laikotarpyje iki penkerių metų.
  • Šeimos nariai – numatoma skirtinga tvarka esamiems ir būsimiems šeimos nariams. ES piliečiams, įgijusiems „settled“ statusą,  būtų galima iki 2022 m. kovo 29 d. atsivežti į JK artimus esamus šeimos narius ir po Brexit gimusius vaikus. Dėl būsimų šeimos narių – jie galėtų prisijungti iki 2020 m. gruodžio 31 d., po šio termino būtų taikomos įprastinės JK imigracijos taisyklės.
  • Teisių gynimo priemonės – pagal JK teisę, kaip ir trečios šalies piliečiams, kuriems atsisakyta suteikti teisę likti JK, t.y. bus galima administracinė ir teisminė priimto sprendimo peržiūra.
  • Deportacija – ES deportacijos reikalavimai būtų taikomi dėl nusikaltimų, padarytų iki Brexit, po to būtų taikomi JK reikalavimai, t.y. griežtesnės taisyklės.
  • Pasienio darbuotojams (Frontier workers) būtų taikoma EU Settlement Scheme.  
  • Paslaugos ir išmokos – ES piliečiai, gyvenę JK iki 2019 m. kovo 29 d., turėtų galimybę ir toliau gauti socialines paslaugas ir išmokas, pvz. sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo ir pan.

Aktuali EK parengta informacija: 

Aktuali JK institucijų parengta informacija:

Informacija verslui

Lietuvos verslo informacijos portalo www.verslilietuva.lt specialioje naujoje skiltyje „Brexit“ https://www.verslilietuva.lt/analitika/brexit/ skelbiama aktualiausia apie JK išstojimo iš ES derybų eigą ir rezultatus, pateikiama verslui svarbi informacija apie tarifinius ir netarifinius barjerus, dalijamasi aktualiausiomis Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos publikacijomis, pateikiami aktualūs analitiniai komentarai apie Brexit poveikį verslui. Rubrikos skaitytojai taip pat turi galimybę susipažinti su verslo dažniausiai užduodamais klausimais-atsakymais bei patys pateikti jiems rūpimus klausimus „Brexit“ temos ekspertams.

Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento atstovai nuolat susitinka su verslo ir asocijuotų verslo struktūrų atstovais aptarti verslo pasirengimo Brexit be susitarimo būtinybę, skatinta Lietuvos verslą imtis konkrečių pasirengimo No-deal veiksmų, taip pat ruoštis galimiems ateities prekybinių santykių su JK pokyčiams; ragina šių darbų neatidėlioti. Diplomatai yra pasirengę atsakyti ir į konkrečius įmonių klausimus (kreiptis galima el. paštu [email protected]).

Lietuvos institucijų pasirengimas JK išstojimui iš ES be susitarimo (No-deal):

Lietuvoje rengiamasi visiems galimiems Brexit scenarijams, taip pat ir nesusitarimo scenarijui (No-deal):

-Visos šalies institucijos pagal savo kompetenciją yra atsakingos už rizikos įvertinimą, pasirengimo priemonių savo kuruojamose srityse nustatymą.

-URM koordinuoja šį darbą, o taip pat – analizuoja kitų valstybių narių patirtį, kartu su ambasada Londone informuoja lietuvių bendruomenę JK apie galimus pokyčius dėl Brexit ir su tuo susijusias konsulines paslaugas.

-Per Lietuvos Nuolatinę atstovybę ES dalyvaujama Europos Komisijos pasirengimo Brexit koordinaciniame procese, į šį parengties procesą įtraukiamos visos Lietuvos ministerijos.

Pasirengimo etapai:

1) Š. m. gegužės – birželio mėn. Lietuvos institucijos atliko pirminį dviejų galimų Brexit scenarijų įvertinimą (sudarius susitarimą ir be jo). Nesusitarimo scenarijaus įvertinimas parodė, kad šiuo atveju dėl Brexit gali tekti peržiūrėti ar keisti teisės aktus kai kuriose srityse, pvz.:

- tiesioginiai mokesčiai,

- aviacija, jūrų transportas,

- profesinių kvalifikacijų pripažinimas,

- Jungtinės Karalystės piliečių teisinis statusas Lietuvoje,

- socialinės garantijos;

- fitosanitarija, gyvūninės ir negyvūninės kilmės maisto eksportas.

2) Lietuvos institucijos įvertino politinį bei galimą finansinį poveikį Lietuvos įmokoms į ES biudžetą nesusitarimo atveju ir papildomų pajėgumų poreikį muitinės srityje. Institucijos šiuo metu analizuoja teisės aktų keitimo planus ir terminus, pasirengimo priemones, finansinių resursų poreikį.

3) Nuo spalio mėnesio vyksta sektorinio pasirengimo Brexit be susitarimo aptarimai Vyriausybės Europos Sąjungos reikalų komisijoje (VESK):

-2018 m. spalio 30 d. – poveikis Finansų ministerijos kuruojamose srityse: biudžetui, muitams ir mokesčiams ir finansinėms paslaugoms;

-2018 m. gruodžio 4 d.- JK piliečių teisinis statusas Lietuvoje.

- 2019 m. sausio 15 d. - Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, teisių apsauga

-2019 m. sausio 22 d.- parengtis transporto sektoriuje ir prekybos sferoje.

4) 2019 m. pradžioje - Brexit be susitarimo scenarijaus aptarimas Vyriausybės pasitarime. 

5) 2019 m. vasarį-kovą - nacionalinių vienašalių trumpalaikių priemonių tvirtinimas, su jomis susijusių teisės aktų rengimas ir priėmimas skubos tvarka Brexit be susitarimo atvejui.

Naujienlaiškio prenumerata