ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos indėlis įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2017.05.31 10:54

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra NATO ir ES nedalomo saugumo politikos dalis [...]. Vieningos ir solidarios ES stiprinimas yra vienas iš nacionalinės saugumo politikos prioritetų. Lietuva prisideda prie veiksmingos ir pridėtinę vertę turinčios ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos kūrimo, remia tarptautine teise ir bendrais ES saugumo interesais pagrįstus solidarius sprendimus dėl trečiųjų šalių politikos, dalyvaudama Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, prisidėdama prie europinių civilinių ir karinių pajėgumų kūrimo, pirmiausia remdama civilinių ES instrumentų stiprinimą, ES atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą bei ES partnerysčių politiką ir indėlį užtikrinant saugumą kaimynystėje ir siekdama užtikrinti glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą ir išvengti nereikalingo struktūrų dubliavimo. .Europos saugumo ir gynybos politikos užuomazgos buvo įtvirtintos 1993 metais įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dešimtmetį sėkmingai įgyvendinama Europos saugumo ir gynybos politika toliau plėtojama kaip Bendroji saugumo ir gynybos politika (BSGP). BSGP nustato ES politinių ir karinių struktūrų, taip pat karinių ir civilinių misijų bei veiksmų užsienyje sistemą. Per daugiau nei dešimtmetį ES, siekdama prisidėti prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, konfliktiniuose ir krizių apimtuose   regionuose dislokavo daugiau nei 30 ESGP/BSGP misijų ir operacijų, iš kurių didelė dalis tebevykdoma ir šiuo metu.

Lietuva yra aktyvi Bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo dalyvė, tiek plėtodama savo nacionalinius pajėgumus, tiek  dalyvaudama ES vykdomose operacijose ir misijose.

Europos Sąjungos  karinės operacijos

Šiuo metu Lietuva aktyviai dalyvauja ES karinėje operacijoje EUNAVFOR Med Sophia Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje, kuria siekiama užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui iš Šiaurės Afrikos, prisidėti įgyvendinant ginklų embargą Libijai ir rengti Libijos laivyno ir jūros pakrančių apsaugos pareigūnus. Lietuva į operaciją EUNAVFOR Med Sophia skiria štabo karininkus ir laivų apžiūros grupes. Lietuva taip pat dalyvauja ES karinėje operacijoje EUNAVFOR Atalanta prie Somalio krantų:  operacijos štabe Northwood (JT) nuolat budi karininkas iš Lietuvos, 2017 m. pabaigoje į operaciją bus išsiųsta ir Autonominė laivo apsaugos grupė. Lietuvos kariniai instruktoriai nuo 2013 m. dalyvauja ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali) ir nuo 2017 m. balandžio mėn. – ES karinėje mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUTM RCA).

Europos Sąjungos civilinės operacijos

Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES civilinėse misijose, deleguodama civilius ekspertus ir pareigūnus: ES stebėsenos misijoje Gruzijoje (EUMM Georgia, vyksta nuo 2008 m.), ES teisės viršenybės misijoje Kosove (EULEX Kosovo, vyksta nuo 2008 m.), ir ES paramos Ukrainai misijoje (EUAM Ukraine, vyksta nuo 2014 m.). Be to, šiuo metu lietuviai užima vadovaujančias pozicijas ES civilinėse misijose: K. Jankauskas vadovauja ES stebėsenos misijai Gruzijoje, o K. Lančinskas – ES paramos Ukrainai misijai.

Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybai pristatytos Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje numato, bendradarbiaujant su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, spręsti šiuos  ES saugumo ir gynybos uždavinius: apginti Europą,  atsakyti į išorės krizes ir konfliktus, padėti partneriams sustiprinti jų saugumo ir gynybos gebėjimus. Užsienio reikalų taryba 2016 m. lapkričio 14 d.  išvadose dėl ES Visuotinės strategijos saugumo ir gynybos dalies įgyvendinimo plano patvirtino užduočių sąrašą ir  tolimesnius ES veiksmus - karinių ir civilinių pajėgumų vystymo prioritetų peržiūrą; gynybos bendradarbiavimo gilinimą; ES misijų ir operacijų planavimo ir vadovavimo struktūrų pritaikymą; greito reagavimo priemonių geresnį panaudojimą ir reikiamo finansavimo sutelkimą, struktūrizuoto bendradarbiavimo potencialo panaudojimą ir BSGP partnerysčių vystymą.

Naujienlaiškio prenumerata