2019 m. lapkričio 22 d. vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija

Sukurta 2019.10.30 / Atnaujinta 2019.11.19 08:43
  • INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI
    Pradedama akreditacija į 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os dalyvių, kurių palaikai buvo rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių ceremoniją, vyksiančią 2019 m. lapkričio 22 d. Prašome žiniasklaidos atstovų ceremonijos metu laikytis tvarkos ir fiksuoti laidotuvių momentus iš tam numatytų ir pažymėtų vietų. Ceremonijai fiksuoti žiniasklaidos atstovams bus numatytos 7 darbo vietos:
     
    1. Darbo vieta Nr. 1 (prie Gedimino paminklo)
    2. Darbo vieta Nr. 2 (prie Arkikatedros varpinės), bus įrengta elektros prieiga
    3. Darbo vieta Nr. 3 (Arkikatedroje), bus įrengtas garso signalo padauginimo įrenginys
    4. Darbo vieta Nr. 4 (Gedimino pr.
    5. Darbo vieta Nr. 5 (prie Aušros vartų
    6. Darbo vieta Nr. 6 (prie Rasų kapinių
    7. Darbo vieta Nr. 7 (Rasų kapinėse prie koplyčios

    Prašome iki 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. užpildyti registracijos formą: http://bit.ly/2CcIFxd.

    Užpildykite šią formą tik vieną kartą – lietuvių arba anglų kalba. Du kartus gauta registracija nebus nagrinėjama. Taip pat nebus nagrinėjamos registracijos, pateiktos po nurodytos datos.

    Patvirtinimą dėl Jūsų registracijos į pasirinktą darbo vietą gausite po lapkričio 18 d. Akredituoti žurnalistai renginio išvakarėse bus kviečiami išklausyti instruktažą ir atsiimti akreditacijas.

    Atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose darbo vietose (ypač Nr. 3 ir Nr. 7) dėl erdvės apribojimų galės dirbti ribotas žurnalistų skaičius, todėl akreditacijos bus išduodamos tik didžiausią auditoriją turinčių žiniasklaidos priemonių fotografams ar operatoriams (ne daugiau kaip vienas asmuo iš žiniasklaidos priemonės). Taip pat dėl logistinių apribojimų Vilniaus mieste žurnalistai neturės galimybės dirbti keliose anksčiau išvardytose darbo vietose, tad registruoti galite tik vieną asmenį į vieną darbo vietą – pereiti į kitą darbo vietą nebus laiko ir galimybių.

    Pažymėtina, kad žurnalistai iš didžiausią auditoriją turinčių žiniasklaidos priemonių, užsiregistravę į darbo vietą Nr. 3 (Arkikatedroje), bus pervežti specialiu transportu į darbo vietą Nr. 7 (Rasų kapinėse prie koplyčios).

    Atskiros registracijos į darbo vietą Nr. 7 nebus.

    Dėl saugumo patikros procedūrų prašytume į pasirinktą darbo vietą atvykti 1 val. prieš renginį, su savimi turėti akreditaciją ir asmens tapatybės dokumentą.

    Renginį tiesiogiai transliuos LRT, bus įrengti specialūs ekranai prie Arkikatedros ir Rasų kapinių.

    Kontaktinis asmuo – Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Virginija Vervečkaitė, tel. 8 658 42 141, el. p. [email protected]

    Programa žiniasklaidai

    Ceremonijos brėžiniai

 

2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Įsitikinus, kad tai 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Nuspręsta 1863–1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti po mėnesio 2019 m. lapkričio 22 d. Palaikai bus laidojami Vilniaus Rasų kapinėse.

XVIII a. pabaigoje Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atiteko Rusijos imperijai. Per visą XIX a. įvairiose buvusios valstybės žemėse ne kartą kilo sukilimai prieš pavergėjus. Vienas iš paskutinių bandymų atkurti nepriklausomą valstybę buvo 1863–1864 m. sukilimas.

Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją prasidėjo 1863 m. sausį Varšuvoje, Lenkijos Karalystėje. Netrukus jis išplito ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje bei Ukrainoje. Sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos ir Lietuvos valstybę su 1772 m. sienomis, visiems gyventojams suteikti lygias pilietines teises, o valstiečiams duoti žemę. Lietuvoje sukilėliai ypač akcentavo kovą dėl varžomų Katalikų Bažnyčios teisių, o Baltarusijoje sukilimas ir jo lyderis Konstantinas Kalinauskas siejami su modernios baltarusių tautos formavimusi. Sukilime dalyvavo veik 200 tūkst. įvairių socialinių sluoksnių atstovų. Rusijos imperijos valdžia 1864 m. numalšino sukilimą ir ėmėsi represijų prieš sukilimo dalyvius bei jį rėmusius asmenis. Sukilimas jame dalyvavusių tautų atmintyje išliko kaip bekompromisės pasiaukojamos kovos už laisvę, tautų teisę į nepriklausomą gyvenimą ir pilietines teises simbolis.

1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Kitiems mirties bausmė buvo skirta už įvairius pasipriešinimo carinei valdžiai veiksmus: Boleslovui Koliškai – už vadovavimą sukilėlių būriui, kunigams Stanislovui Išorai ir Raimundui Zemackiui – už sukilimo manifesto skaitymą bažnyčiose, bajorams Julianui Lesnevskiui ir Albertui Liaskovičiui – už valstiečių raginimą sukilti, Juozapui Jablonskiui, Aleksandrui ir Juozapui Revkovskiams bei Karoliui Sipavičiui – už pasikėsinimo į Vilniaus gubernijos bajorų vadą Aleksandrą Domeiką organizavimą. „Durklininkams“ – Janui Benkovskiui ir Janui Marčevskiui, sukilimo vadovybės atsiųstiems iš Varšuvos nužudyti Vilniaus bajorų vadovą Aleksandrą Domeiką, bei jiems padėjusiam slaptosios policijos nariui Kauno gubernijos bajorui Eduardui Čaplinskiui skirta mirties bausmė visus kartu pakariant Lukiškių aikštėje. Iš sukilimo organizacijos vadovų mirtimi nubausti varšuvietis Mečislovas Dormanovskis bei vilniečiai Ignacijus Zdanavičius ir Titas Dalevskis. Sušaudyti buvo ir prie sukilimo prisidėję buvę Rusijos kariuomenės karininkai ir kareiviai, paimti į nelaisvę įvairiuose sukilėlių būriuose – Henrikas Makoveckis, Vladislovas Nikoliajus, Kazimieras Sičiukas ir Jokūbas Čechanas.

Kovojusieji ir žuvusieji pratęsė ir ateities kartoms perdavė kovų už Tėvynės laisvę tradiciją.


Lydimieji renginiai


Lapkričio 20 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro parodą, skirtą sukilimo dalyvių gyvenimui ir tragiškam likimui atskleisti. Muziejus taip pat pristatė ir dvi 1863–1864 m. sukilimo temai skirtas knygas. Į lietuvių kalbą išversti vieno iš sukilimo vadų žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimai“ – tai odė nesavanaudiškumui, atsidavimui Tėvynei, ištikimybei ir pasiaukojimui. Kitoje knygoje „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pirmą kartą išsamiai papasakota dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija.

1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje atminti lapkričio 21 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g.4) organizuoja parodos „Artur Grottger. „Lituania“. 1863–1864 sukilimas Lietuvoje“ atidarymą.

Taip pat organizuojama mokslinė konferencija – apskritojo stalo diskusija „1863–1864 m. sukilimas lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje“, kurioje dalyvaus istorikai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.

  • CEREMONIJOS PROGRAMA
    2019 m. lapkričio 22 d., Vilnius

    Lapkričio 22 d., penktadienis

    8.30 val.        1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstų išnešimas iš LDK Valdovų rūmų vidinio kiemo. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje. Karstų įnešimas į Vilniaus arkikatedrą.

    9.00–11.30 val. Visuomenės atsisveikinimas. Patekimas į Arkikatedrą bus ribojamas (ribotas vietų skaičius). Atsisveikinimas bus retransliuojamas ekrane Katedros aikštėje.

    12.00 val.      Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Patekimas į Arkikatedrą bus ribojamas (ribotas vietų skaičius). Šv. Mišios bus retransliuojamas ekrane Katedros aikštėje.

    Pasibaigus šv. Mišioms numatomos valstybių atstovų atsisveikinimo kalbos

    13.15 val.      Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos atsisveikinimo kalbos.

    13.40 val.      Karstų išnešimas iš Vilniaus arkikatedros. Gedulingos procesijos išvykimas į Senąsias Rasų kapines.(Laidotuvių procesijos maršrutas: Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžioji, Aušros Vartų, Drujos, Rasų g. iki Senųjų Rasų kapinių). Kviečiame lydėti laidotuvių procesiją.

    ~ 14.15 val.   Laidotuvių procesijos sustojimas prie Aušros Vartų. Giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

    ~ 14.55 val.   Laidotuvių procesijos atvykimas į Senąsias Rasų kapines. Laidotuvių ceremonija.

    Įėjimas į Senąsias Rasų kapines bus uždarytas, ceremonija bus retransliuojama ekranuose prie įėjimo į kapines ir už J. Pilsudskio memorialo.

    Nuo ~ 16.00 val. iki 24.00 val. Senųjų Rasų kapinių koplyčia, kurioje palaidoti 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai, atvira visuomenės lankymui.
    Lapkričio 24-24 d. nuo 9.00 iki 21.00 val.

Naujienlaiškio prenumerata