Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

PRABANGOS PRAMONĖS KRACHAS PINKEVIČIŲ VEJA Į AFRIKĄ ("Valstybė" 2010 m. vasario mėn., Nr. 2 (34), 14-19 psl.)

Sukurta 2010.02.03 / Atnaujinta 2010.02.05 11:39

42 proc. žmonių Afrikoje neturi geriamojo vandens, 60 proc. – elementarių sanitarinių įrenginių. Daugiau kaip 80 proc. afrikiečių neturi prieigos prie elektros ir tik 7 proc. vandens energijos išteklių Afrikoje panaudojama elektros gamybai. Pagalvosite – vargšė Afrika… O jeigu pažvelgtume iš kitos pusės: daugelis šio žemyno infrastruktūros poreikių jau šiandien gali būti sprendžiami ir jeigu esate verslininkas, ieškantis naujų rinkų ar tiesiog darbo užsakymų, verta pasidomėti atidžiau. Juolab kad lietuviai jau atranda Afrikos žemyno šalis, kuriose galima uždirbti pinigų. Ir nemažai.

„Niekaip nepamirštu pirmojo remonto Nairobyje (Kenija) prieš gerus penkerius metus. Dažytojai nudažė keturias kambario sienas trimis skirtingais baltos spalvos atspalviais! Dabar dažymo istorija skamba kaip anekdotas, bet tada tai buvo spengiantis galvos skausmas, isterija ir daugybė hamletiškų klausimų, ar jie akli, bukapročiai, negerbiantys moterų, norintys pasityčioti iš baltaodžių ir t. t. Jūs paklausite, kaip galima taip sugebėti tris sienas iš keturių nudažyti skirtinga spalva? Galima! Ir jeigu jų nepriversi patikėti tuo, ką tu matai, jie, žiūrėdami į tas pačias sienas, suoks kaip lakštingalos, kad jos – vienodos! Aš juos bandžiau dar dažymo pradžioje perspėti, kad visų dažų dėžių spalvų numeriai yra skirtingi, vadinasi, spalvos skirtingos. „Nusiraminkite, madam, mes žinome, ką darome. Juk tai balta spalva.“

Taip Eglė Aukštikalnytė-Hansen knygoje „Mama Afrika“ aprašo savo bendradarbiavimo su Kenijos statybininkais patirtį. Tačiau jeigu turite daugiau kantrybės – pirmyn, Afrika atveria neregėtų galimybių verslui. Bent taip mano JAV Oksfordo universiteto ekonomistai, prezidentui Barackui Obamai per rinkimų kampaniją patarinėję Afrikos klausimais: Juodasis žemynas dabar siūlo didžiausius pasaulyje investicijų grąžos rodiklius. Ir neverta juoktis – amerikiečių ekonomistai Paulas Collieris ir Witney Schneidmanas ne spėlioja, o tvirtina, kad Afrika netolimoje ateityje bus tarp turinčiųjų geriausiai veikiančią ekonomiką. Norite užimti vietas pirmose eilėse? Jau šiandien ištieskite Afrikai ranką. Žinoma, jeigu nebijote, kad ją gali ir nukąsti…

KAS NEBIJO PASIVAIKŠČIOTI AFRIKOJE

2009 m. lapkritį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos verslo konfederacija „ICC Lietuva“ organizavo specialų seminarą lietuvių verslininkams „Verslas Subsacharinėje Afrikoje: galimybės ir iššūkiai“. Jame buvo pateikta aktuali informacija, savo darbo Afrikoje patirtimi pasidalijo Lietuvos įmonių atstovai. Štai, UAB NRD bent septyniose Afrikos valstybėse (Kenija, Liberija, Madagaskaras, Mozambikas, Ruanda, Sudanas ir Tanzanijai priklausanti Zanzibaro sala) atliko registrų kūrimo misiją. „Penki kontinentai“ BS/2 (bankinės technologijos) Afrikoje dirba nuo 2003 m., informacinių technologijų sprendimus šio žemyno šalims siūlo bendrovė „Affecto“ ir t. t.

Dar vienas Afrikos „užkariavimo“ pionierius – UAB „Libros holdingas“. Direktorius Tomas Juška tvirtina, kad verslo galimybių, pavyzdžiui, Nigerijoje – apstu, jiems reikia to, ką lietuviai gali pasiūlyti: statybos, energetikos, žemės ūkio plėtros projektų. T. Juška neslepia tikįs, kad po 5–10 metų Nigerija taps svarbia Lietuvos verslo kryptimi.

2008 m. duomenimis (šaltinis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija), pagal tiesiogines užsienio investicijas Subsacharinėje Afrikoje išties pirmavo Nigerija – apie 20 mlrd. JAV dolerių. Antrą vietą užėmė Angola (apie 16 mlrd. dol.), trečią – Pietų Afrikos Respublika (PAR; apie 9 mlrd. dol.), ketvirtą – Kongas (apie 3 mlrd. dol.). Tarp importuotojų lyderio pozicijas užėmė PAR (2008 m. duomenimis, apie 90 mlrd. dol.), antrą – Nigerija (apie 45 mlrd. dol.), trečią – Angola (apie 18 mlrd. dol.). Eksportuotojų iš Subsacharinės Afrikos trejetukas toks pats: PAR (apie 95 mlrd. dol.), Nigerija (apie 80 mlrd. dol.) ir Angola (apie 68 mlrd. dol.).

Nigeriją savo verslui kurti (o gal – gelbėti?) pasirinko ir statybų bendrovė „Ranga IV“. Dar praėjusių metų rudenį pranešta, kad bendrovė derasi dėl įvairių ilgalaikių projektų įgyvendinimo, o pirmi galimi darbai – tiesti kelius ir plėtoti jų infrastruktūrą, t. y. statyti tiltus, viadukus. Deramasi ir dėl kitų projektų (naftos gavybos įmonės, cemento gamyklos, elektrinės), taip pat „Ranga IV“ domisi gyvenamųjų namų statybos poreikiais Nigerijoje. Nors šios šalies dabartinė padėtis ir kukli, ji gali pasigirti nemenkais naftos ištekliais. O tai reiškia nei daug, nei mažai – pinigus. Juk visi minėti ir lietuvius sužavėję projektai būtų vykdomi kaip valstybiniai užsakymai. Nigeriją nusižiūrėjo ir UAB „JP architektūra“: Algirdo Kaušpėdo vadovaujami architektai šioje šalyje mato daug galimybių teikti urbanistinio planavimo paslaugas, projektuoti ir konsultuoti. Kaip rašo „Verslo žinios“, „JP architektūra“ jau ėmėsi pirmųjų darbų: planuojama 290 kv. km teritorija tarp Nigerijos finansų centro Lagoso ir Oguno valstijos (joje gyvena apie 26 mln. žmonių).

Ieškant verslo galimybių Afrikoje, galima pasinaudoti ir Europos Sąjungos (ES) finansavimu. Pagrindinė ES paramos Afrikai, Karibams ir Ramiojo vandenyno šalims priemonė – Europos plėtros fondas (EPF). 2008–2013 m. EPF lėšos visoms šalims sudaro 22 mlrd. 682 mln. eurų. Žvalgytis Afrikoje galima ir per ES Energijos priemonę (Energy Facility), Investicinę priemonę (Investment Facility) bei ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą (EU-Africa Infrastructure Trust Fund).

Lietuvių verslininkų akys krypsta ir į kitus egzotiškus kraštus: 2009 m. gruodžio pradžioje pranešta, kad picerijų tinklo „Čilija“ savininkas Tadas Karosas, viešėdamas Indijoje su vyriausybine delegacija, pasirašė franšizės sutartį su vietos įmone GIPL. Planuojama, kad pirmieji „Čili“ restoranai šioje šalyje duris atvers 2010 m. vasarą. Kalbėdamas apie „Čili“ restoranų plėtrą užsienyje, T. Karosas (vz.lt konferencija 2008 m. liepą) pabrėžė, kad iš esmės „tai yra kitų šalių verslininkų pripažinimas, jog „Čili“ nenukopijuosi, kad visa „Čili“ koncepcija yra sudėtingas sėkmės receptas“. Anot jo, besidominčiųjų franšizėmis būta ir daugiau, bet toli gražu ne visi gauna tokias teises.

BŪTŲ PAPRASTA, JEI NEBŪTŲ SUDĖTINGA

Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad šiose naujose ir dar mažai Lietuvos verslui pažįstamose rinkose neturime nei reikiamos patirties, nei daugiau sėkmingos praktikos pavyzdžių, nei diplomatinių, konsulinių tarnybų tinklo – labai svarbių paramos ir palaikymo priemonių. Bet kokiu atveju verslui, ieškančiam naujų rinkų ir žinių apie darbą, galimybes, sąlygas ir t. t., visada svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, vertinimų, praktikos, komentarų iš kuo įvairiausių šaltinių, taip pat ir iš Lietuvos bendrovių, jau turinčių darbo Afrikoje patirties.

„Kartais Lietuvos bendrovės tokia informacija dalytis nenori, nes laiko tai komercinio turinio informacija. Kuo mažiau dalyvių (konkurentų) konkrečioje rinkoje, tuo jų prekėms ar paslaugoms daugiau erdvės ir ilgesnis pelningesnio verslo laikotarpis. Tačiau kitais atvejais bendrovėms, atėjusioms į naują rinką (o gal jau ir iš dalies įsitvirtinusioms jose), reikia jų patirties ir praktikos sklaidos – joms reikia plėsti tinklą ne tik dėl lygiagrečių paslaugų teikėjų bei naujų partnerių, bet ir norint tapti konsultantais ir atgauti dalį lėšų, investuotų į naujos rinkos tyrimus“, – pasakoja A. Akstinas. Ir tai nėra blogai, nes tie, kurie dairosi į naujas rinkas, turi pasirinkimą – skintis kelią patiems ar būti pasirengusiems kolegoms lietuviams sumokėti už pagalbą, patikimas konsultacijas ar asmeninius kontaktus bei ryšius.

A. Akstinas įsitikinęs, kad taip versle sutaupoma laiko (o laikas – pinigai), sumažėja rizika susidurti su nepatikimais partneriais ar teisinėmis ir verslo kultūros ypatybėmis.

Keliose Afrikos šalyse dirbusi UAB NRD seminare, organizuotame Užsienio reikalų ministerijos ir „ICC Lietuvos“, pateikė savo projekto, įgyvendinto Mozambiko Respublikoje (komercijos registro informacinės sistemos sukūrimas), pavyzdį: dėl kultūrų skirtumų buvo prarastas 21 proc. viso projekto darbo laiko, arba 171 darbo diena. Čia, matyt, kaip su tomis baltai nudažytomis sienomis: „Madam, juk tai balta spalva…“

„ICC Lietuvos“ generalinis direktorius A. Akstinas mano, kad, kalbant apie rizikos ir pelno santykį, ir teorija, ir praktika rodo, jog rizikingesnėje rinkoje pelnas didesnis. Tai patvirtina ir daugelio ūkio subjektų patirtis – dirbantieji aukšto rizikos laipsnio šalyse nenori iš ten trauktis. „Tačiau galioja toks dėsnis: būtina išmanyti „žaidimo taisykles“, įvertinti riziką ir „būtinas“ išlaidas (tarp kurių gali būti ir korupciniai mokėjimai), apsiskaičiuoti pelną, kurio tikimasi, ir, esant tinkamoms sąlygoms, dirbti toje rinkoje. Kita vertus, pastaruoju metu Europoje pradėjus populiarėti ir plėstis Pasaulinio atsakingo verslo įmonių tinklo iniciatyvoms, kurių nuostatos taikomos ir verslo partneriams bei tiekėjams, ne visos įmonės gali būti tokio verslo modelio dalyvės“, – konstatuoja A. Akstinas. Beje, neseniai britų visuomeninis transliuotojas BBC pranešė, kad Nigerijoje pats didžiausias pasaulyje korupcijos indeksas.

EGZOTIŠKOSE ŠALYSE – DAUGIAU VIETOS KŪRYBAI

„Penki kontinentai“ BS/2 (bankinės technologijos) savo paslaugas ir produktus pristato 63 šalyse beveik visuose pasaulio kraštuose: Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose, Rytų, Vidurio ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, buvusioje SSSR, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose.  

Įmonių grupės valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas pasakoja, kad vadinamosios egzotiškos šalys tampa ne tokios egzotiškos, kai geriau su jomis susipažįsti. „Suprantama, norint jose dirbti, reikia kuo geriau išmanyti to regiono specifiką, tradicijas, nacionalines šventes, bendravimo kultūrą, tam tikrus elgesio su sprendimus priimančiais žmonėmis ypatumus. Jeigu viso to nesilaikai, prieš tave gali užsidaryti visos durys“, – įsitikinęs I. Dadašovas. Pasak jo, prieš pradedant verslą reikėtų kuo ilgiau pabūti vienoje ar kitoje šalyje, rasti patikimų vietos partnerių. Azijos šalyse, pavyzdžiui, Irane, Pakistane, Indijoje, kitaip nei, tarkim, Europoje ar Amerikoje, itin daug įtakos turi vietinių žmonių rekomendacijos. O kad tave rekomenduotų, turi daug dirbti.

„Penkių kontinentų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad bene didžiausia rizika dirbant egzotinėse rinkose – investuoti pinigus, iki galo neišsiaiškinus rinkos specifikos ir jos istorinės raidos. „Čia verslo logika paprasta: patikėk, bet nuolat tikrink, devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Taip pat labai praverčia konsultantai auditoriai, kurie skrupulingai analizuoja sprendimus, turinčius įtakos investicijų grąžai. Beje, neretai minėtose šalyse susiduriama su tokiu vietinių požiūriu: duokite mums pinigų ir nesikiškite į sprendimų priėmimą. Ir kuo didesnis atstumas, tuo sudėtingiau dalyvauti kasdieniuose verslo sprendimuose – gali ką nors svarbaus praleisti ir verslas žlugs. Todėl ir reikia tam tikros investuotojų kontrolės“, – sako I. Dadašovas.

Taigi koks sėkmingo verslo egzotiškoje rinkoje receptas? I. Dadašovas tikina, kad dirbti tokiose rinkose labai įdomu – gali labai daug ko išmokti, sužinoti, įgauti neįkainojamos patirties. „Galbūt viena mūsų sėkmės priežasčių – savo nišos, veiklos krypties atradimas. Svetimose rinkose tikrai nėra paprasta, juolab kad vietiniai turi tam tikrų konkurencinių pranašumų, valstybinių lengvatų ir pan. Mums pavyko įsitvirtinti kai kuriose užsienio rinkose dar ir dėl to, kad nuolat dalyvaujame tarptautinėse parodose, specializuotuose renginiuose. Informacinių technologijų srityje iš tikrųjų nemenka konkurencija, tačiau kai randi savo nišą, kai pasiūlai sprendimų, tenkinančių tam tikrus vienos ar kitos verslo srities poreikius, padedi optimizuoti patį verslą, tuomet tikrai gali įsitvirtinti ir tokioje konkurencingoje srityje“, – dėsto „Penkių kontinentų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.

I. Dadašovas Afriką vadina įdomiu ir tuo pat metu labai sudėtingu žemynu verslui kurti. Anot pašnekovo, vienintelis būdas jame įsitvirtinti – nuosekliai, ilgus metus kurti tam tikrą infrastruktūrą, ieškoti ryšių, plėsti partnerių tinklą, kurio reikia norint užimti savo nišą. „Penkių kontinentų“ vadovas neabejoja, kad Lietuvos įmonių pranašumas prieš pasaulio milžinus (tarp jų ir Kiniją) galėtų būti lankstumas, įvairiapusė patirtis bendraujant tiek su Vakarų, tiek ir su buvusio sovietų bloko valstybėmis.

Lietuvių verslininkų susidomėjimas Afrika ir kitomis besivystančiomis šalimis ar regionais yra logiškas ir atitinka šių dienų pasaulio tendencijas. Belieka tikėtis, kad šis karštas noras neatsitrenks į rūsčią tikrovės sieną. Juk buvo metas, kai lietuvių verslininkai gana drąsiai žengė į Ukrainą, tačiau ten tvyranti politinė rizika, neužtikrintumas, milžiniška biurokratija ir korupcija atšaldė norą investuoti. Tad verta pakartoti mūsų pašnekovo žodžius: devynis kartus pamatuot, dešimtą kirpk.

Aušra RADZEVIČIŪTĖ

 

2009 M. I PUSMEČIO LIETUVOS IR SUBSACHARINĖS AFRIKOS PREKYBOS DUOMENYS

Lietuva ir Centrinės Afrikos regionas

Eksportas – 26,8 mln. Lt, importas – 0,4 mln. Lt

Didžiausios eksporto partnerės: Kongas (Brazavilis) –12,7 mln. Lt (orlaivių dalys), Kongas (Kinšasa) – 12,8 mln. Lt (kviečiai ir rugiai)

Didžiausios importo partnerės: Kamerūnas – 0,2 mln. Lt (svogūninės daržovės), Kongas (Kinšasa) – 0,2 mln. Lt (mediena)

Lietuva ir Rytų bei Pietų Afrikos regionas

Eksportas – 25 mln. Lt, importas – 8,7 mln. Lt

Didžiausios eksporto partnerės: Etiopija – 23 mln. Lt (trąšos), Mauricijus – 0,4 mln. Lt (trąšos), Sudanas – 0,1 mln. Lt (mediena)

Didžiausios importo partnerės: Etiopija – 0,3 mln. Lt (džiovintos ankštinės daržovės), Malavis – 8 mln. Lt (tabakas)

Lietuva ir Rytų Afrikos bendrija

Eksportas – 24 mln. Lt, importas – 1,2 mln. Lt

Didžiausios eksporto partnerės: Kenija – 19 mln. Lt (trąšos, vamzdžiai, metalinės konstrukcijos), Tanzanija – 5 mln. Lt (kviečiai ir rugiai)

Didžiausios importo partnerės: Kenija – 0,07 mln. Lt (augalai, grybiena), Tanzanija – 0,8 mln. Lt (tabakas)

Lietuva ir Vakarų Afrikos regionas

Eksportas – 128 mln. Lt, importas – 1,8 mln. Lt

Didžiausios eksporto partnerės: Nigerija – 103 mln. Lt (kviečiai, rugiai, nafta ir alyva), Mauritanija – 11 mln. Lt (kviečiai, rugiai), Senegalas – 6,6 mln. Lt (pienas ir grietinėlė, miltų gaminiai), Siera Leonė – 2,6 mln. Lt (kviečiai, rugiai), Beninas –1,3 mln. Lt (dėvėti drabužiai)

Didžiausios importo partnerės: Mauritanija – 1,7 mln. Lt (šaldytos žuvys), Gana – 0,6 mln. Lt (malkos ir mediena)

Mauritanija, praėjusių metų rudens duomenimis, buvo vienintelė investuotoja Lietuvoje: už 0,6 mln. Lt įsigyta privataus nekilnojamo turto.

Lietuva ir Pietų Afrikos regionas

Eksportas – 12,6 mln. Lt, importas – 11,4 mln. Lt

Didžiausios eksporto partnerės: PAR – 4 mln. Lt (kviečių glitimas, medicinos aparatūra ir prietaisai), Angola – 3,2 mln. Lt (salyklo ekstraktas, tešlos gaminiai, dėvėti drabužiai)

Didžiausios importo partnerės: PAR – 6,2 mln. Lt (citrusai, vynuogės, stiklo pluoštas), Mozambikas – 3,7 mln. Lt (tabakas)

Šaltinis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija