Europos Sąjungos atsakas į COVID-19

Sukurta 2020.05.21

KOORDINUOTAS ES ATSAKAS Į COVID-19

Nuo COVID-19 krizės pradžios ES ėmėsi veiksmų įvairiose srityse, pradedant apsirūpinimu medicinos priemonėmis, pagalba trečiosiose šalyse įstrigusiems ES piliečiams, kliūčių ES prekėms judėti bendrojoje rinkoje šalinimu ir baigiant ilgalaikio ekonominio atsako priemonėmis. Pirmajame etape buvo svarbu suvaldyti sveikatos krizę, todėl priemonės buvo nukreiptos į sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą, darbo vietų išsaugojimą, pagalbą verslui. Šiuo metu svarstoma ne tik kaip koordinuotai švelninti ribojimus, bet ir kokios atsako priemonės bus būtinos ilguoju laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad ES imasi priemonių sustiprinti ir globalų atsaką į COVID-19.   

Išsamesnė informacija apie koordinuotą ES atsaką į COVID-19:

 


 

ES PILIEČIŲ REPATRIACIJA (ir jų tranzito per ES valstybes nares palengvinimas)

Nuo pandemijos pradžios trečiosiose šalyse įstrigo apie 625 tūkst. ES piliečių. Siekiant juos grąžinti į ES, sutelktos valstybių narių, ES institucijų, ES atstovybių trečiosiose šalyse pajėgos. Bendromis pastangomis daugiau nei 600 tūkst. ES piliečių grįžo į namus. Be to, pasinaudojant ES civilinės saugos mechanizmu, įvykdyti 269 repatriaciniai skrydžiai, jais grąžinta apie 60 tūkst. ES piliečių (Lietuva organizavo skrydžius iš Balio ir Vietnamo/ Tailando).

 


 

BENDROSIOS RINKOS FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMAS

2020 m. kovo 23 d. EK paskelbė komunikatą dėl „žaliųjų koridorių“ iniciatyvos įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad kroviniai ES viduje judėtų be trikdžių. Be to, EK deda pastangas, kad būtų panaikinti kai kurių valstybių narių įvesti eksporto ES viduje ribojimai. 2020 m. kovo 30 d. paskelbtos EK gairės dėl laisvo darbuotojų judėjimo užtikrinimo, siekiant, kad ES valstybės narės taikytų koordinuotas priemones pasienio, komandiruojamiems ir sezoniniams darbuotojams judėti per vidaus sieną. Šios iniciatyvos padėjo užtikrinti, kad ES vežėjai per vidaus sienas gali judėti be didesnių trukdžių, kartu užtikrinamas nenutrūkstamas būtinų prekių tiekimas.

 


 

APRŪPINIMAS MEDICINOS PRIEMONĖMIS

Europos Komisija ėmėsi vykdyti bendruosius asmens apsaugos priemonių, ventiliatorių, laboratorinės įrangos pirkimus. Taip rinkoje turimi didesni derybiniai svertai reikalingas prekes įsigyti už geresnę kainą. 2020 m. kovo 15 d. EK priėmė sprendimą, pagal kurį medicinos priemonių eksportui į trečiąsias šalis būtinas eksporto leidimas.

 


 

GAIVINIMO FONDAS IR DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

2020 m. balandžio 23 d. EVT įpareigojo EK pateikti atnaujintą pasiūlymą dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos ir dėl Gaivinimo fondo, kuris būtų skirtas padėti valstybėms narėms susidoroti su COVID-19 pasekmėmis ir atgaivinti ekonomiką. Atitinkamus pasiūlymus EK žada pateikti iki 2020 m. gegužės mėn. pabaigos. 

 


 

EKONOMINIS ATSAKAS

  • 2020 m. kovo 19 d. EK priėmė valstybės pagalbos reikalavimus laikinai palengvinančių taisyklių rinkinį (taisyklės, papildant naujomis priemonėmis, dar kartą atnaujintos 2020 m. gegužės 8 d.), kuris galios iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos. Šių palengvintų taisyklių tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamus įrankius  verslui padėti. 
  • 2020 m. kovo 13 d. EK paskelbė pirmąjį atsakui į COVID-19 skirtų priemonių paketą. Tarp pasiūlytų priemonių – „Atsako į COVID-19 investicijų iniciatyva“ - 37 mlrd. EUR ES struktūrinių ir investicijų fondų lėšų skirti būtiniausioms su viruso suvaldymu susijusioms reikmėms; pasiūlyta išplėsti ES solidarumo fondo apimtį, įtraukiant visuomenės sveikatos krizes.
  • 2020 m. kovo 20 d. EK pasiūlė taikyti maksimalų Stabilumo ir augimo pakto lankstumą - aktyvinti bendrąją išlygą ir taip laikinai suspenduoti fiskalinių taisyklių laikymąsi. (Susijęs ES finansų ministrų pareiškimas)
  • 2020 m. balandžio 2 d. EK pateikė antrąjį priemonių, skirtų atsakui į COVID-19, paketą:
    • Pasiūlytas naujas ES solidarumo instrumentas (SURE) (laikina nedarbo perdraudimo schema) .
    • Pasiūlyta pritaikyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą, siekiant, kad nenutrūktų maisto tiekimas skurstantiesiems.
    • EK pasiūlė leisti visus nepanaudotus Europos struktūrinių ir investicijų fondų pinigus naudoti atsakui į COVID-19: maksimalus lankstumas – jokių apribojimų pervedimams tarp fondų ir regionų, reikalavimų dėl teminės koncentracijos ir nacionaliniam bendrajam finansavimui (t. y. išlaidos gali būti 100 proc. finansuojamos ES lėšomis). Tai leidžia palengvinti ir paspartinti projektų įgyvendinimą ir greičiau investuoti ES lėšas.
    • Pasiūlyta visus įmanomus pinigus iš šių metų ES biudžeto skirti žmonių gyvybėms išsaugoti per ES solidarumo instrumentą (3 mlrd. EUR, iš jų 2,7 mlrd. EUR į Skubios paramos teikimo ES priemonę (laikinų ligoninių statybai, testavimo apimties didinimui, ligonių perkėlimui iš vienų valstybių narių į kitas), 300 mln. EUR – į rescEU – medicinos priemonių atsargoms).
  • 2020 m. balandžio 9 d. euro zonos finansų ministrai sutarė dėl finansinių priemonių ekonominiam ES atsakui į COVID-19 paketo. Sutarta dėl 540 mlrd. EUR vertės priemonių (priemonių paketui 2020 m. balandžio 23 d. pritarė EVT, jos turėtų įsigalioti iki 2020 m. birželio 1 d.)
    • ES lygiu sukurti laikiną nedarbo perdraudimo schemą (SURE), kuri padėtų darbuotojams išlaikyti pajamas, o verslui – darbuotojus. Būtų teikiama iki 100 mlrd. EUR finansinė parama paskolomis su valstybės garantija.
    • Europos stabilumo mechanizmas: aktyvinti griežtesnių sąlygų kredito liniją, kuria galės naudotis visos euro zonos šalys ir kuri sudarys iki 2 proc. šalies BVP (bendra apimtis – 240 mlrd. EUR, paskolų trukmė – iki 10 metų.
    • Sukurti Europos investicijų banko Europos garantijų fondą: tokio fondo vertė – 25 mlrd. EUR, jis leistų mobilizuoti 200 mlrd. EUR finansinę paramą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms (ypač mažoms ir vidutinėms).

 


 

PAGALBA TREČIOSIOMS ŠALIMS

  • 2020 m. balandžio 8 d. EK pateikė komunikatą „Dėl globalaus ES atsako į COVID-19“. Numatoma, kad iš egzistuojančių išorės veiksmams skirtų išteklių finansinei paramai valstybėms partnerėms bus skirta 15,6 mlrd. EUR, o kartu su valstybių narių teikiama parama bendra paramos vertė viršys 20 mlrd. EUR. Prioritetinių veiklų finansavimas: skubus trumpalaikis atsakas į sveikatos krizę ir iš to kylančius humanitarinius poreikius (502 mln. EUR); parama tyrimams, sveikatos ir vandens sistemoms stiprinti (2858 mln. EUR); ilgalaikių ekonominių ir socialinių pasekmių sprendimas (12281 mln. EUR).
  • 2020 m. balandžio 22 d. EK pateikė pasiūlymą dėl 3 mlrd. EUR vertės makrofinansinės paramos paketo 10 plėtros ir kaimyninių valstybių: Albanijai (180 mln.), Bosnijai ir Hercegovinai (250 mln.), Sakartvelui (150 mln.), Jordanijai (200 mln.), Kosovui (100 mln.), Moldovai (100 mln.), Juodkalnijai (60 mln.), Šiaurės Makedonijai (160 mln.), Tunisui (600 mln.) ir Ukrainai (1,2 mlrd.). Paramos laikotarpis - 12 mėn., parama teikiama paskolomis su lengvatinėmis garantijomis.
  • 2020 m. balandžio 29 d. EK pateikė komunikatą, kuriame paskelbė apie kartu su Europos investicijų banku mobilizuotą 3,3 mlrd. EUR finansinę paramą Vakarų Balkanų valstybėms. Siekiama teikti pagalbą neatidėliotiniems sveikatos poreikiams, kuriuos sukėlė COVID-19, taip pat prisidėti prie socialinio ir ekonominio atsigavimo. Minėtą finansinę paramą sudaro: 38 mln. EUR neatidėliotiniems sveikatos sektoriaus poreikiams; 389 mln. EUR sveikatos sistemų atsparumui sustiprinti, taip pat  neigiamam socialiniam ir ekonominiam krizės poveikiui sumažinti; 750 mln. EUR - makrofinansinė parama (kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, siekiant padėti suvaldyti mokėjimų balanso krizę); 455 mln. EUR ekonomikos aktyvinimo paketas (trumpojo ir vidutinio laikotarpio parama verslui); 1,7 mlrd. EUR per Europos investicijų banką - papildomoms paskoloms viešojo sektoriaus investicijoms ir įmonių paskoloms, siekiant išsaugoti darbo vietas.

 

Tarptautinė donorų konferencija

2020 m. gegužės 4 d. EK kartu su Pasaulio sveikatos organizacija ir pradine pasaulinių sveikatos sektoriaus subjektų grupe organizavo lėšų kovai su COVID-19 rinkimo maratoną. Lėšos renkamos COVID-19 diagnostikai, gydymui ir vakcinos kūrimui. Siekiama, kad sukurta vakcina būtų prieinama visiems. Siekta surinkti pradinę 7,5 mlrd. EUR sumą, pirmąją dieną surinkta 7,4 mlrd. EUR. Lėšų rinkimas tęsiamas iki 2020 m. gegužės 23 d.

Lietuvos Vyriausybė skyrė 100 tūkst. EUR vakcinai kurti.